ciupi — CIUPÍ, ciupesc, vb. IV. 1. tranz. A apuca cu vârful degetelor sau cu unghiile de pielea sau de carnea cuiva, strângând o şi provocând durere; a pişca. ♢ refl. Se ciupeşte singur. ♦ A apuca, a muşca ori a înţepa cu ciocul sau cu gura. ♦ fig. A… … Dicționar Român
čiupiklis — čiupìklis sm. (2) 1. vabzdžio ūselis, snapelis, čiuptuvas: Vabzdžio čiupìklis, liestukas BŽ555. Straublys drambliui atstoja rankas arba kitų gyvulių čiupiklius Mš. 2. žr. 1 čiupeklis 1: Ir kaip tu gėdos neturi, nedorėli?! – užpuola jinai Joną,… … Dictionary of the Lithuanian Language
čiupimas — čiupìmas sm. (2) 1. → 1 čiupti 1: Na ir čiupìmas tavo – kai smakas Vlkv. 2. → 1 čiupti 3: Yr baisus čiupimas už naminę: šeši metai už virimą Ggr. čiupimas; sučiupimas … Dictionary of the Lithuanian Language
čiupinė — čiupìnė sf. (2) čiupa, čiupelė: Merga, kuri čiūpojas, čiaupos, nieko iš josios pelno nėr, vadinas čiupìnė J … Dictionary of the Lithuanian Language
čiupimas — čiupi̇̀mas dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pişca — PIŞCÁ, pişc, vb. I. 1. tranz. A prinde cu degetele pielea sau carnea cuiva, ridicând o sau strângând o şi producând o senzaţie dureroasă; a ciupi. ♦ A apuca cu degetele coardele unor instrumente muzicale, ridicându le puţin şi dându le drumul,… … Dicționar Român
ciup — s. v. cioc, clonţ, plisc. Trimis de siveco, 13.09.2007. Sursa: Sinonime ciup2, ciupi, s.m. (pop.) 1. (mai ales la pl.) şuviţă de păr, moţ, chică, percică, ciuf, smoc, chică. 2. lână rămasă în pieptenii de scărmănat; resturile câlţilor de… … Dicționar Român
ciupit — CIUPÍT1 s.n. Acţiunea de a ciupi. – v. ciupi. Trimis de hai, 21.05.2004. Sursa: DEX 98 CIUPÍT2, Ă, ciupiţi, te, adj. Care are ciupituri; pişcat. ♢ expr. (Despre oameni) Ciupit de vărsat sau cu obrazul ciupit = cu urme vizibile de variolă pe… … Dicționar Român
čiupikas — 4 čiupìkas, ė smob. (2) 1. J, Krš, Ml žr. 2 čiupeklis: Ką ten tokį kriaučių vadinsi – čiupìkas, daugiau suvalgo nekaip padirba Pc. Tie meistrai tokie čiupìkai – visą vasarą statė vieną gryčią Bsg. Toks čiupìkas tas mūsų tėvas – da stogo… … Dictionary of the Lithuanian Language
ciuguli — CIUGULÍ, ciugulesc, vb. IV. tranz. 1. (Despre păsări) A ciupi de ici şi de colo cu ciocul lucruri de mâncare; a mânca apucând hrana cu ciocul. 2. (fam.; despre oameni) A mânca dintr un aliment, luând numai câte puţin, de ici şi de colo. – et. nec … Dicționar Român